BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: Rugpjūtis, 2008

Naudingosios iškasenos kūno angose

2008-08-29
Patinka stebėti žmones viešojo transporto erdvelėse. Ne paslaptis, kad važiuojant autobusu ar traukiniu tikrai nėra perdidelio pasirinkimas laiko žudymo būdams. Arba skaitai kažką, arba textini random, o jei akys neužimtos, tai stebi aplinkinius arba dairaisi per langą į, dažniausiai, lietuje vykstančius performansus. Tačiau atsiranda išradingųjų pasižyminčių geologiniu pašaukimu, kurie laiką autobuse skiria savo angų tyrinėjimams ir kasinėjimams. Rytais vienu autobusu į darbą dardame su tokiu pusamžiu airiu, kuris nuo pat tos minutės, kai patogiai įsitaiso kėdėje ima knistis po savo ausis. Maža to, ką nors įdomesnio aptikęs savo pirštu - čiuptuvu, kruopščiai apžiūri prisikišęs prie akių, nenustebintų ir parodęs greta sėdinčiam, bei surengęs trumpą diskusiją.  Gerai pasukęs galvą galbūt net pritaikytų radinį buityje.. Kažkaip tikras nesibaigiantis absurdo teatras kostiumuoti ir kostiumuotos bekrapštantys savo ausis, nosis, rakinėjantys dantis ir t.t. ir t.t. (toliau man jau baugu būtų matyti).. Dar yra tokia labai graži moteris mano rytiniuose transporto ritualuose. Makiažo overdouzas, svaiginantys aukštakulniai, blakstienos remia dangų. Prisėda ir ilgais nagais ima knist nuo pusryčių užsilikusius dalykėlius tarp savo dantų kuriuose puikuojasi swarowski glamoure'o gabalėlis ir akina visą autiko performanso crew. Vis gailiuosi palikusi fotoaparatą namuose, kai visi šiti geologai tyrinėja neatrastus savo kraterius ir olas, o kitais kartais norisi trenkt per rankas ir pagrūmot pirštu, ar kaip mokyklos laikais, priminti, kad “nosyje naftos nerasi.. “. 

Rodyk draugams

2 days in Paris ..

2008-08-27
Kažkada diskutavom su drauguže: ar kai ilgesingai svaisčioji apie tai kas buvo prieš tris dienas jau galima būtų vadinti nostalgija? Bet aš ne apie tai.

Savaitgalį praleidau iki šiol gražiausiam iš visų miestų kuriuose teko pasišlaistyti, ne veltui New York Times išrinktam kaip geriausiu pasirinkimu City Brake'ams. Paryžius visų pirma yra stilingas. Pradedant, kad ir paprasčiausiais Frenkais miegančiais ant suolelių ir baigiant saulėlydžio fone relaksuojančiais paryžiečiais. Nepaisant to, kad mieste lankaisi tik antrą kartą, kai kas verčia jaustis sugrįžus namo. Kas? hmm.. Gal gražūs žmonės ir geras maistas? O gal tėvo įskiepyta frankofilija..
Vaizdais..

keista matyti moteris be vyrų..


Nes rodosi visas Paryžius - susiporavęs..

..Visiškai visas turiu galvoje..

..šie ne paryžiečiai

relaksuojantiems frenkams ir frederikams nebesvarbu

le petite etoile (svetimuose miestuose man į akį labiausiai krenta benamiai ir vaikai.. )
 

pasak mano asmeninio to savaitgalio gido ir Prancūzijos istorijos žinovo šiuose namuose gyvena ir miršta vieni garsiausių planetos žmonių..

Paryžiaus saulėlydžiai nusileidžia Ibiziškiesiems, but still ql..

by night..

slankiojau net ir menkiausiom Paryžiaus gatvelėm tikėdamasi sutikti F. Beigbederį, nes šeštadienis, bet matyt, kai rusai sako, NI SUDBA ;)

Any ways.. savaitgalis praėjo puikiai, jei išbrauksim išskirtinai užknisančias Ryanair aviakompanijos paslaugas..

Rodyk draugams

Sugrįžimai.

2008-08-26
Ilgą laiką pilsčiau iš tuščių delnų į kiaurą cyber erdvę neesminius ir labai rimtus pastebėjimus apie pasaulį ir nutikimus. Po to, paranojos apimta, ilgą laiką viską tryniau, kad tapčiau ungoogable. Na, o dabar vėl užėjo ekshibicionistinis poreikis pirštų ir klaviatūros flirto rezultatus mėtyti į viešąją erdvę, kaip popieriaus gniužulėlius per langą į kaimynų daržą ar į gatvę. Po paskutinio pasprukimo iš ankstesnių gyvenimo erdvių užteko paspaminti frype.lt dienoraštyje, ar myspace.com blogelyje. Tačiau socialiniai web'ai pabodo. So here we go .. Nežinau apie ką rašysiu dabar, bet turėtu būti praskiesta sarkazmu arba patetiškumu, priklauso nuo endorfinu judėjimo mano organizme ir galbūt šiek tiek nuo mėnulio fazės.

Rodyk draugams