BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: Balandis, 2009

Sick Day

2009-04-30

Kol radio ir visi žinių kanalai eskaluoja naują populiarųjį swine flu, mane apima apokaliptinės nuotaikos stebint visokius skaičiukus. However.. visada apokalipsės aš geidžiau ir apie ją užsimenu kiekvieną dieną, kad ir kaip tai šiurpintų mano aplinką. Dar gi pridėkim faktelį, kad nenuėjau į darbą, nes pati turiu visus gripo simptomus.

Tačiau šiandieną kaip niekad suaktyvėjo savybė į viską žiūrėti iš šviesiojo kampo. Jau vidurdienis, o aš dar lovoj, įsisupus į minkštą chalatą, siurbčioju šokoladinę arbatą su pienuku ir medum skaitau D. Coupland’ą ir krūvą žurnalų ir blogų, bei klausau again šito:

Shot In The Back Of The Head from Moby on Vimeo.

Dar gi turiu šiandien susikraut visą gyvenimą į dėžes ketvirtajam kraustymuisi savo įstabiam gyvenime. Ketvirtajam per tris metus. Turbūt deep inside turiu čigoniško kraujo. BTW kraustymasis labai padeda apvalyt asmeninę erdvę nuo nebenaudojamų daiktų.Turbūt tam, kad galėtum jų vietą pakeisti kitais :)

Noriu šitų:

Readers Nest

Readers Nest

48,77 € @ Scandinavian Design Center

For my inner child :D

For my inner child :D

16,65 € @ Scandinavian Design Center

£30.00 @ Urban Outfitters

for my geeky side :)

for my geeky side :)

$50.00 @ Etsy

Čia naujiems namams. O čia pėdutėms pavargint:

Ok. dabar einam toliau džiaugtis gyvenimu po šito betikslio posto ;)

P.S. mano b-day gegužės gale, keep it in mind ;)

Rodyk draugams

Afrikos vaikai ir panaudotos rašalo kasetės

2009-04-29

Ok, aš nesiginčysiu, kad man netrūksta įžvalgos ir loginio mąstymo. Tačiau kątik čia, į ofisą mūsų mieląjį, paskambino vyrutis ir paklausė ar sutiktumėme, jog jų įmonė mūsų patalpose pastatytų konteinerį panaudotoms rašalo kasetėms ir toneriams, kuriuos jie reguliariai kartą per mėnesį išsivežtų. Viskas ok atrodo, bet… here goes the funny part .. visas šis projektas yra skirtas badaujantiems Afrikos vaikams gelbėti!!!! Ar vaikeliai kasetes valgys? Honestly .. Kaip čia yra?

P.S. Dar šiek tiek nepraeina crush Obamai :)

Rodyk draugams

Prigimtis

2009-04-28

Kai tamsos laižo dangaus pakraščius, o oras kvepia jūržolėm kažkur
miesto pakraštį parko takelis įgauna kitą metafizinę paskirtį. Savo
raudas, neinspiruotas pasaulio kuriam gyvenu, bet kilusias iš vidinio
polinkio, atiduodu žolei per bėgimo batelių sąlytį su žeme. O dienos
bėga ir bėga beprasmybei aukas atnašaujant. Nekenčiu tų būsenų vidinių,
kurių prigimties pati nesuprantu. Beprasmis riksmas gerklėj įstrigęs,
tarsi ašaka. Jo niekas nesukelia, tai tarsi laumės krikštamotės
prigimtinė dovana, tarsi apgamas, kurio neoperuoja chirurgai
atšipusiais skalperiais, kai gyvenimas teka lašelinių latakais į
tobulą, bet išgalvotą amžinybę. Aš sutinku, kad auksas nesukels
pilnatvės jausmo, jei viskas ko tenori - braidyt negyvenamos salos
paplūdimiais palikus viską. Tačiau kai esi ten kur nori būt, tuo kuo
nori būt ir tinkamu laiku, kodėl, tarsi prijaukintas vilkas, vistiek
suki akis, nuo židinio jaukumo į gūdų mišką ir įsmeigi ten ilgesingą
žvilgsnį? Kiek galinga yra žmogaus prigimtis ir kodėl tai gali tapti
tavo laimės ugnį užgesinančiu lietum?

O Feist su tuo neturi nieko bendro, tik gal atitiko nuotaikas ir nuojautas.

Rodyk draugams

Švedų talentai

2009-04-27

Mėgstam su kolege paspoksot i Britain’s got talented ir kitus talentų / nevykėlių filtrus. Žemiau kai kas iš skandinavų, kas sudėliojo mano veido raumenis į nuostabos išraišką. [Žinau, kad anksčau skundžiausi dėl vieno performanco šokėjos kuri gale šokio nusimetė rūbus neoriginalumo, bet šiti vyryčiai man patiko].

Rodyk draugams

Viešojo transporto standartai

2009-04-24

Kokius dešimt metų atgal, gyvenant Kaune, su vienu šauniu vyryčiu, tuometiniu klasioku, sukurpėm idėją, kad miesto laimės koeficientas gerokai pakiltų, jei ant kiekvieno stulpo kabėtų kolonėlės ir erdves užpildytų Bob Marley muzika. Dar tada prikontempliavom ir apie nusikalstamumo lygio smukimą tokioj štai terpėj, bet idėjos niekam neskelbėm, kaip tie daktarai, kur išras vaistus nuo vėžio, bet niekam neduos. Any how.. tai ir man pačiai dabar atrodo juokinga, tačiau vakar besinaudojant DublinBus nuostabiom paslaugom orą autobuso viduje virpino ne rumunų ir pakistaniečių estrados grandų balsai sklindantys iš uber užknisančių mobiliųjų telefonų, kuirų owner'ių IQ turėtų būti geria tiriamoji medžiaga antropologams, o balalaikos stygų raudelės. No really, toks puikus tetis ramiai sau virkdė balalaiką visas 45 kelionės minutes ir visi keleiviai išlipo su šypsenom veiduose. Ar negalėtų tai tapti naujuoju viešojo transporto standartu ?

Rodyk draugams

Agresyvus marketingas

2009-04-22

Su vaikišku nuoširdumu širdutėje stebiuosi kiek akiplėšiškai kvailai elgiasi kaikurios kompanijos [arba pavieniai jų varžteliai].
Šiandieną teko susidurti su labai agresyviu pardavimų / produktų specialistu, kai jau užsakius klientams kažkokių obscure gadget’ų tiesiog dairiausi kas dar Dubline gali supply’int kažką panašaus. Vyrukas, kuriam paskambinau taip įkyriai ir primygtinai manęs reikalavo cancel’int užsakymą su kitais nuolatiniais tiekėjais ir deal’int būtent su jais, kad užmerkus akis įsivaizdavau kaip trepsi kojytėm paraudęs iš pykčio, tačiau nepateikė nei vieno protingo argumento, bei neturėjo pranašumo kainos ir aptarnavimo klausimais. Kai jau galiausiai padėkojau už tai, kad užpildė mano darbo dieną absurdiškumo dozele, tai vyrytis paprašė [pareikalavo greičiau] mano elektroninio pašto adreso, kad add’int ė mailing list’ą ir atsiųsti užsakymo formą :) ne nu .. some people are fucking stupid.

Rodyk draugams

Sveikas protas ir Zombiai

2009-04-21


In case
vienas iš mano psichoanalitikų sakė, jog visa sci-fi literatūra padeda išlaikyti mental stability visokių ekonominių bei gi dvasinių krizių metu, tai kai ko paprašysiu nebeakcentuoti, kad aš skaitau visišką bullshit’ą. Čia mano būdas išlaikyt sveiką protą.

Dargi kadangi už vos daugiau nei mėnesio dar vieni metai iš gyvenimo išsibrauks, tai noriu šito skaitalo:

The day I died you
tried to put a bullet in
my head. You missed. Lunch!
- David Wellington, author of the terrifying Monster Island trilogy

Jie net turi dailų web’ą.

Rodyk draugams

Apokaliptinė atmosfera @ INFECTIOUS: STAY AWAY

2009-04-21

Mano mėgstamiausia Dublino viešoji įstaiga Science Galery labai gražiai išsprendė mokslo populiarinimo klausimą [žinau, kad skamba nuvalkiotai šis žodžių darinys]. Visos parodos vyksta labai darnios meno ir mokslo sintezės pavidalu ir priviligijuotiesiems membership turėtojams dar gi rengiami preview vakarėliai su vyniuku ir užkandžiuksais, bei privalomais chat'ais su visokiais tečiais iš laikraščių pirmųjų puslapių, turinčiais įvarialiausius mokslinius laipsnius ir t.t.

Praėjusį ketvirtadienį su kolege sudalyvavom preview INFECTIOUS: STAY AWAY.

Man kaip apokalipsių apsėstai asmenybei, tai begalo jau smagu buvo visas tas vakarėlis, kai prie įėjimo gavom elektroninius tag'us pagal kuriuos ekranuose galėjei stebėt save ir savo stovį, bei kitų infekuotųjų/sveikųjų santykius.


Stebėt stambesnio masto viruso sklidimą, kurį mes vadinom solanum, nes man iš galvos vis neišėjo Max Brook'o gidas, irgi buvo labai įstabu nes šalia tėtis su mikrofonu vardino kintančius skaičius ir mėgino pašiurpinti publikytę.

Vėliau dar pastrategavom infekcijos sklidimą video žaidimų pavidalu,  pasiklausėm vandens musių dainų, prisispoksojom į skirtingas bakterijas per mikroskopus ir palikom savo bakterijų mėginių iš kurių irgi gaminamas meno kūrinys, bei gi gali apsilankyt kartas nuo karto pažiūrėt kaip tavo paliktos bakterijos auga.  
Vėliau ten vyko diskoteka, išgertuvės, arlekinai ir cirko meškos ir t.t. Bet kadangi mano ir mano bičiulės socialumo lygis visdar low low, tai sprukom namo pasidabinusios suvienyriniais respiratoriais.  [blur'as čia yra būtinas]

[na lėvesnio pasakojimo dar neesu rašius :D bet in case esu baisiai pavargus ir baisiai užsivertus koveikiais, tai nėr ko persistengt. ]

p.s. dar tuoj tuoj parašysiu apie lamest ever vakarėly, kuriame teko dalyvauti sekmadienio vakarą.

Rodyk draugams

Apie Daiktus

2009-04-16

Vieną rytą atsikėliau anksčiau nei įprasta saulei dar nenulaižius tamsybių nuo dangaus, paskubomis susirinkau daiktus ir pasprukau pro nuomuojamų namų galines duris kaip kokia maištaujanti mergiotė iš tėvų namų. Džiaugsmo fontanai liejos po kūną, endorfinai-delfinukai plaukiojo nuo ląstelės prie ląstelės, nes aš PA.SPRU.KAU ir dabar viskas jau bus kitaip. Niekada niekada niekada nebegrįšiu palaistyti kaktusų ir pašerti katės.

Tačiau ties posūkiu pagalvojau: o koks likimas laukia namie likusių mano daiktų, kuriuos dėl vienų ar kitų priežąsčių vistik kaupiau? Ar pasibaigus mėnesiui mano flatmates pastebės, kad manęs nėra, paskambinės ir parašinės man kurį laiką, visokiais keliais, o vėliau viską išparduos ebay? Arba [dar blogiau] kokiam car boot sale ar vietiniam flea market paskutinį mėnesio sekmadienį? Visus mano batelius? Knygas? Kvepalų buteliukus? Mažas juodas sukneles? Nesuvokiamos paskirties gadget’us? Karolius ir auskarus? Mažus šūdniekius, kuriuos gavau dovanų iš partnerių/distributorių ir t.t. per praeitas kalėdas? Visą begalybę rankinių? Popierinius laiškus? Atvirukus? Kaktusą ir katę?  Nejau mano gyvenimas bus dalimis perleistas kažkam kitam už simbolinius grąšius?

Taigi, apsivemkim nuo minties [staigios ir įkyrios]: į darbą eini ne vien savęs realizuot, bet ir tam, kad įgautum finansinę nepriklausomybę ir laisvę. Tada eini pirkt daiktų. DAUG DAIKTŲ. Visokiausių mažų, didelių, nereikalingų, bet mielų ir t.t. Kol tavo erdvė užsipildo pasitenkinimu, tačiau nelieka laiko laisvei ir tu, lygiai kaip ir aš, negali vieną rytą atsikelti ir išeiti kur akys veda. Tavo laisvė tampa tavo grandinėmis. Paradoksalu?

Kas yra su mumis, kad mums taip reikia visų tų daiktų ? [Labai patinka Carlin'o patyčios]

O ką jei iškelsim didelę grėsmę vakarų civilizacijai ir pasipriešinsim Edward Bernays mums įpirštam poreikiui?

Rodyk draugams

Desert Blues projektas

2009-04-15


Kadangi Afrika yra vienas iš tų dalykų kurie man baisiai gražiai atrodo LCD ir smagiai skamba iPod ausinėse, tai šitas projektas include'inantis virtuazą Habib Koité dažnokai paskamba pietų pertraukų metu ofise.

Part 1

Part2

Rodyk draugams