BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: Spalis, 2009

Priežąstys ir pasėkmės ::warning: totaly shalow and pointless post ahead

2009-10-29

Gerai, da pustim (kaip kokie rusų mokslininkai), kad radau priežąstį tam jau negalėjimui nieko veikt (gal greičiau NUveikt, t.y. atlikt iki galo ar bent jau vidurio). Yours trully sufferina nuo  Focus Deficit Disorder.

Bet tai yra normalu, vadinasi esu pilnavertė vakarietiškos visuomenės dalelė. Pasak knygų, reikėtų maistan bert daugiau rozmarino ir kvėpint kambario kampus pipirmėtės aliejais. Tačiau turint galvoje toksinų kiekį, kurį kasdien turi absorbuoti mano organizmas, tai vargiai padės. Bet tai keep on possitive.  Viso to pasekoje pabaigiau H. Murakami Prisukamo Paukščio Kronikas ir pradėjau skaityt mamos atsiųstą savigydos vadovą, kuriame ir atradau aukščiau minėtus atradimus. Toliau kepu sau pyragus šeimai ir laukiu stebūklingo aromaterapijos poveikio.

Rodyk draugams

Vėl pigūs dalykai..

2009-10-19

Ką veiki?

Aš švaistau laiką tarsi kokį San Antonio paplūdimio smėlį saujom į nebūtį. O koks gražus šiemet ruduo.. Vakar po repliojimo Bray Head, saulei nusileidus, uodėm tą rudenio aromatą. Deginamos anglies, sudžiūvusių lapų ir vanilinės kavos kokteilis tvyrojo ore pasklidęs tarp žaidimų automatų ir atskiestas Airijos jūros moliuskų arijom, bei gėjaus taivaniečio spygavimais apie jo piercing’ą liežuvyje. Būties lengvumas ir traukinio bėgiai.

Gyvenu gerai.

Vakar prisiminiau ką reiškia kai savaitė prasideda sekmadienio vakarą. Dėliojau žodelius į mozaikas įrodančias proceso priority prieš rezultatą marketingo vingrybių tuštybės mugės prekystaliuose iki penktos ryto, o po poros sapnų jau gaminau dearest pusryčius. Kai mažiau miegu esu kažkiek laimingesnė. Nors seratonino rezervuarai vidiniuose rūsiuose jau kuris laikas neužsipildo palaiminga hormonų esencija. Nieko nepadarysi. Niekas neįdomu.

Kol Dearest dirba, o likusi šeimos dalis įrodinėja savo profesinius gabumus atitinkamoms įstaigoms, browsinu paraudusiom akim po social web’uose dislokuotas pažįstamų mergšių nuotraukas ir svarstau ar tos barbytės, kurios demonstruoja išblukusias, nesufokusuotas fotografijas sukomponuotas tarp morkų lysvės ir šiltnamio dėvint Gariūnų mados namų ekskliuzyvinius skudurus ir išvirtusias savo pieno liaukas yra laimingos? Jų gyvenimas rodosi toks mažučiukas. Kaip gyvenimas gali būt toks mažytis? Du barai, pora gatvių, keletas stulpų, apnuogintas įtrauktas pilvas, pora pseudo-brandų ir atkištos lūpytės. Pigu. Stebėtinai pigu. Tačiau kol esi jaunas/jauna ir tavo asmenybė formuojasi skaitmeninėj erdvėj įtakota nesibaigiančio dėmesio poreikio, o pilkosios ląstelės neblizga išmone..

Bet aš pavydžiu tiems kurių poreikiai apsiriboja loviu iš kurio ėdama ir išskėstų kojų sceniniais vaizdais . Pastarieji bent jau neišgyvena egzistencinių krizių ir savirealizacijos stokos. Save realizuodami elementariausiu pasikrušimu nuomotam hostelio kambaryje arba ant automobilio galinės sėdynės.

Kodėl man taip bado akis tos mergšės? Nežinau .. aš kaip marketingistė mėginu surast originalų būdą iš jų bukumo užsidirbt maksimalias sumas minimaliomis darbo sąnaudomis [IT dresūros palikimas, darbo optimizavimo uždaviniai :D ].

Kaip tik priėjau tą smegenis pajungiančios knygos skyrių kuris kalba apie savęs pateikimą..

Tai va .. Neužsibaigia mintis nuvalkiota ir paprasta.

Gero vakaro.

Rodyk draugams

Pirmadienio sentimentai

2009-10-05

Virš Kauno RC modeliu from Fotoskrydis.lt on Vimeo.

Ačiū, Viliau. ;)

Rodyk draugams