BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Įrašų tematika ‘Deminikov’

Acceptance of ugliness is the redemption of sanity

2009-06-12

- Ir pasakyk tu man: argi ne apgailėtini padarai užvaldė trečiąją planetą nuo saulės, manydami jog gali pažaboti vidines ir išorines galaktikas tokiais štai metodais? - pradedu pokalbį su kolega J penktadienio rytą mudviem išgyvenant ofiso vienatvę.

Visada savęs to klausiu vyzdžius raižydama tekstais ir vaizdais apie rusų atlikinėjamus eksperimentus su gyvais sutvėrimais, kurių prisiminimo ir atradimo poreikis mane kartas nuo karto ištinka priklausomai nuo Saturno gravitacinės jėgos ar asmeninių įvykių.  Pastarajai tautai itin neįtiko visa šunų giminė. Prisimenat nelaimingąjį pirmąjį kosmoso šunį - Laiką, kuriai net maisto bei deguonės atsargų buvo paruošta tik trumpam laikui, nes mokslininkai visai nesibodėjo pasiųsti šuns miriop? Paskui buvo išsiųsti dar 12 šunų, keliones išgyveno tik 7.

Mudu su J čia kiek pasijuokėm, kad gal rusai pasekė Mao Zedung nesėkmingu mėginimu atsikratyt žvirblių, tik mėgindami išvengti nesėkmės šunis ne naikino o trėmė į kosmosą. (Atsiprašau už škreiptą humoro jausmą). Space exile, kokia graži idėja.

Tačiau juokai pasibaigia man prabilus apie organų transplantacijos skautą Vladimirą Deminikovą, kažkokiam leidinį apvadintą pseudo-mokslininku, kuris turėjo keistą pasiją šunų galvoms. Vėl klausiu J:

- Kodėl, o kodėl homo sapiens galvoj užgimsta idėja sukonstruoti kažką tokio:

Žiūrim ir kraipom galvas, kol šios dar pritivirtintos prie kūnų ir negyvena atskirų gyvenimų.

Antra dalis šičia.

BTW, yra pilni forumai skeptikų pasisakymų su pakankamai įtikinamais argumentais, kad šuns galvos eksperimento video tėra klastotė.

Tačiau tai buvo 1940-ieji.

- Įsivaizduok koks progresas frankenšteinų laboratorijose įvyko per pastaruosius 60 metų, - J ilgesingai įsistebeilija į amžinai pilką dangų virš gimtojo business park’o, tarsi mėgintų suskaičiuoti intelektualiasias nežemiškas civilizacijas.

Vėliau pokalbis pasisuka apie rasizmą, nes nei vienas iš mūsų nenori tokio chaoso neuronuose.

Niekada nesišlykštėjau žmonių atliakamais eksperimentais su žmonėmis, nes manau kad žmonija, kaip rūšis, gali knistis po savo vidų, braukyt mikroniniais skalperiais per ląstelių membranas ir jaukt chromosomas, tačiau kodėl instinktais besivadojančio ir pasirinkimo neturinčio padaro egzistencija paįvairinama tokiais metodais? Išnaudok savo aplinką?

Kolegės A studijų metu, kultūrologijos paskaitose buvo nagrinėta gyvenimo prasmės tema ir prieita išvados, kad etikos ir moralės dogma “elkis su kitais taip kaip nori, kad kiti elgtųsi su tavimi”, nebūtinai turi būti taikytina santykiuose su gyvūnais, neva tai gyvūnai nėra lygūs žmonėms, neturėdami gyvenimo tikslo ir neieškodami egzistencijoj prasmės. Logiška, tačiau nehumaniška.

Berašant šį humanizmo ir lipimo ant bačkos šūkaut apie gyvūnų teises kupiną įrašą, bei visdar pokštaujant apie atskirai gyvenančias galvas, mano vidinę brandą atspindintis robotas - papuošalas ėmė ir .. prarado savąja. J įžvelgė tame ŽENKLĄ.

Tai tiek tos nežmoniškos ir iškreiptos suklastotos tiesos.

Gero penktadienio.

Rodyk draugams