BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Įrašų tematika ‘Koma’

Apie Vietas ir Laiką

2009-06-15

(”Eternity impression”, Camera obscura, Edinburgh, Scotland)

Keletą dienų atgal sėdėjom su dearest St. Stephens Green parke ant žolės ir dorojom sušius iš M&S, kol lengvas vėjas vėlė plaukus ir mintis. Šiandien užsukau čia pat paskaityti šiek tiek D. Couplando ir, nepaisant to, kad salai neįprastai vasariška diena išviliojo visus dubliniečius lauk į parkus, skverus ir gatves, mūsų tądien eksploatuota vieta buvo tuščia. Atsisėdau, nusiaviau batelius ir ėmiau kojų pirštais skverbtis į žolės kilimą mėgindama iš augalų molekulių išsiurbti informaciją sugertą prieš kelias dienas.

Jei laiko nėra ir tos kelios dienos neįvyko, tai anadieniniai mes visdar esame čia, tos pačios žolės paviršiuje, dimensijoje, kurioje sekundės nejuda.

Keistas šiurpas perbėgo oda.

Mano significant other dabar už begalybės kilometrų vandens ir sausumos, visdar pakeliui tolyn nuo manęs, jau kelinta para (nors, in case planeta happened to be apvali, tai tolyn anksčiau ar vėliau tampa artyn), o šita žemė po manim, žolė, medis šalimais ir visa aplinka nepakitus. Aš keliom dienom senesnė ir mano atmintis talpina keliais MB daugiau informacijos nei tada, tačiau kai padedu delną ant žemės tiksliai toje vietoje (turiu fotografinę atmintį), kur laikiau tąsyk, mane apima begalybės jausmas.

Jei laikas yra tarsi tunelis ir mūsų projekcijos lėtai juo slinkdamos atsitinka laike vis kitu pavidalu, tai kodėl vistik mes vykstame laike, o ne laikas mumyse?

Įsivaizduok, jei tu, arba aš, tiesiog būtum sustingęs vienoje vietoje, o laikas vyktų tavyje.

Koma. Kartais apie tai galvoju. Alternatyva gyventi vidinėj galaktikoj, kai laikas vyksta tavyje. Begalo moderni būsena, modernesnė, net už plastiką, anksčiau prilygusi mirčiai, o dabar tiesiog kritinei būsenai.

O ką jei vieną dieną visa puokioji šaunioji žmonija imtų ir panirtų į šiltą ir jaukų niekur, o specialūs robotai prižiūrėtų visų mūsų, savo savyje tarpstančiųjų, vegetuojančius kūnus? Aš norėčiau miegoti šioje žolėje ir kad laikas vyktų manyje vėl ir vėl tos antradienio popietės ant žolės valgant sušius laiko tunelio atkarpoje.

Labanakt.

Rodyk draugams