BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Įrašų tematika ‘konsumerizmas’

Konsumerizmas allmighty

2009-07-27

Kokios dar aukštesnės vertybės gali glūdėti nacijoje, kurios pagrindinė pirmadienio ryto naujiena, pokalbio tema visose įmanomose medijose yra ši? O tuo tarpu žmonės rikiuojasi nuo paryčių norėdami pirmi prisiliesti prie skandinaviškos šiukšliadėžės ar kėdės. Pa.Te.Tiš.Ka. Tarsi keturios didelės tabletės supakuotos į spindintį, tviskantį popierių.

Rodyk draugams

Apie atostogas Lietuvoje

2009-07-07

Kaip gyveni?

Buvau atostogų Lietuvoje ir šalis man patiko tarsi niekada nebūčiau ten gyvenus. Ginkdie, nesakau, kad gyvenimas ten būtų kažkuo blogas. Gyvenimas (nepainiok su egzistencija) in general yra puikus.

Tai gi, veikiau daug ir visko. Varčiau senelio gyvenančio Šiauliuose senų nuotraukų albumus, klausiausi pasakojimų apie tarnavimą karo laivyne ir plaukiojimus povandeniniais laivais kažkur šiaurės jūrose. Diskutavau su savo tėčiu (didžiuojuos, kad esu šio intelektualaus ir talentingo žmogaus dukra), religinės beprasmybės temom Kryžių Kalno papėdėje. Miegojau tėvų/draugų mašinose pakeliui į kažkur. Siurbčiojau Chardonnay (LT niekur nebuvo Pinot Grigio, wtf?) ištuštėjusiuose baruose, kurie mano laikais buvo pilni tarsi troleibusai piko metu. Stebėjau žmones, žmonės stebėjo mane. Sutikau brangiausius bičiulius, daug apokalipsių pripaistėm su L naktimis važinėdami ištuštėjusiom Kauno gatvėm, o rytais mama išvirdavo kavos su vanile ir nemiegotos valandos ištirpdavo saldžiam karštam skystyje tarsi nebuvusios.  Vėliau pirštus tarp 15kg sveriančio, mano močiutei, gyvenančiai Druskininkuose, priklausančio katino pūkų. Voliojomės su mama ant gultų Druskininkų SPA egiptietiškose pirtyse ir spygavom ledo dušuose, bei mokėmės meditacijos skambant ašnežinaukokiačiamuzikabetmanpatinka, o vėliau karstėmės po medžius avėdamos tam nepritaikytus batus ir juokavom, kad jei reikėtų bėgt nuo liūto tai distanciją įveiktumėm dešimt kart greičiau. Paskui išsikėlėm klausimą: o iš kur gali būt tikras, kad nuo liūto bėgti niekada nereikės? Na o viską vainikavo Tundros festivalis, kuris buvo so back to univero laikai vakarėlis su visais tiem laikam pritinkamais atributais. Nepaisant to, kad lengvai haliucinavo perpus skylančio dešiniojo blauzdikaulio vaizdai pakeliui namo, kai bereikalinga baimė dėl L miego stygiaus galimos įtakos kėlė adrenalino lygį mano kraujyje, aš esu labai laiminga, turėdama tiek daug spalvotų personažų savo gyvenimo stebūklinėj pasakoj.

(”Tikrais įvykiais paremti nuotykiai su vaiduokliais” <15 minučių juoko>)

O Lietuva įdomi šalis. Paradoksalus bet kiek nenuoseklus veržlumas - apibrėžimas apibūdinti šalį mano akimis. Druskininkuose su mama kalbėjom, kad kontrastų nepastebėti neįmanoma - šalia apgriuvusių senųjų sanatorijų pastatų ir suskilusių šaligatvių plytelių prieš akis išdygsta stiklinę modernumo karūną užsimaukšlinęs apartamentų kompleksas. Kiek toleliau prie prabangaus viežbučio glaudžiasi nykstantys pastatai, o trijulė jaunuolių groja nuostabų jazz’ą vidurį Vytauto gatvės, tačiau nei vienas praeivis nesustoja pasiklausyti.

Lietuvoje kiekvienas žino kiek uždirba jo kaimynas, kaimyno brolis ir bendradarbės vyras. Mano močiutė gyvenanti Druskininkuose išpasakojo smulkias išklotines apie viso namo pajamas, mokesčių reformas, kokius automobilius vairuoja kaimynių vaikai ir kas už ko ištekėjo (dar kartą “paradoksalu”, kad visų jos kaimynių dukros išteka už “verslininkų iš Londono”).

Buvau kiek pasiilgus senų žmonių, su kuriais ilgą laiką neturėjau tiesioginio kontakto. Seni žmonės neturi įgimto konsumerizmo, močiutė gyvenanti Šiauliuose pasake:

- Nusprendžiau daugiau nieko nebepirkt, nes nieko man ir nebereikia. - argi ne ekonominę sistemą griaunati frazė? :)

Lietuvoje žmonės žiūri vieni į kitus, bet po kurio laiko to nebepastebi, nes pradedi prisimint apsiginkluot makiažo kauke prieš užrakinant namų duris ir vengt random rūbų derinių.

Kai draugams ir tėvams sakiau, kad Lietuva man patinka, susilaukiau atsakymo:

- Tu čia tik atostogauji.

Nusišypsau ;) ir esu labai labai dėkinga visiems kurie buvo su manim ir klausėsi mano tauškalų ištisą savaitę, bei atsiprašau tų kurių nepavyko sutikti.

P.S. Nuotraukų nėra, nes snapshot’ai gyvenimo neįprasmina :)

P.P.S. Kaskartą, kai po įvairiausių atostogų mane apima noras keist šalį, pasižiūriu šitą.

Rodyk draugams